Tikrosios poniabūdės ekstraktas 100ml.

Tikrosios poniabūdės ekstraktas 100ml. Visas vaizdas

Tikrosios poniabūdės ekstraktas 100ml.

Prekyboje: Yra

94 vnt.

Kiekis, vnt: X

57Eur

=
57Eur

Tiekėjo informacija

Grybai – vieni keisčiausių gamtos kūrinių, kuriais rimtai mokslas susidomėjo dar visai neseniai.
Susidomėjo ne kulinarine verte, bet jų gydomosiomis savybemis. Phallus impudicus, liaudyje vadinama
poniabude, panagrybiu ar žemės taukais, nuo seno gerai žinomas ir labia vertinamas Rusijoje, Baltarusijoje,
Latvijoje. Valgė jį šviežią su grietine, paskanindami druska ir pipirais, darė užpilus su degtine ar kagoru,
džiovino. Tikrosios poniabudės sultimis merginos ir moterys tepdavo veidą, kad oda būtų švelni ir skaisti.
Spiritiniu anpilu gydė egzemą, hemarojų, miomą, podagrą, mastopatiją, net vėžinius susirgimus. Susirgę
gripu, sloga, angina, pasunkėjus kvėpavimui skalavo gerklę grybo sultimis. Žalius grybus valgė, gydydamiesi
nuo gastrito, skrandžio opos ar šiaip organizmo sustiprinimui.
Užklupus mastopatijai, podagrai, radikulitui ar reumatizmui, poniabudės sultis maišė su moliu ir dėjo
ant skaudamos vietos. Džiovintų grybų milteliais gydė negyjančias žaizdas, odos grybelį. Sakoma, kad vieno
arbatinio šaukštelio poniabudės miltelių pakanka, kad visą dieną žmogus būtų kupinas energijos, juos
naudojo esant bendram organizmo nusilpimui ir nuovargiui. Pirmieji moksliniai – medicininiai liudijimai apie
šį grybą mus pasiekia iš XVII a. vokiškų šaltinių – ten pirmą kartą minima apie Berlyno gydytoją Karo, kuris
šiuo grybu sėkmingai gydė piktybinius auglius.
Septintajame dešimtmetyje pasirodė, kad liaudies medicinos žinios apie šį grybą tikrai ne iš piršto
laužtas. Patekusi ant labalatorinio stalo, tikroji poniabudė iš karto tapo sensacija. Pasirodė, kad jos galimybės
šalinti cholesteriną ir mažinti kraujo spaudimą dvigubai didesnės nei garsiojo grybo shiitake, pniabudės
fitoncidai taip pat pasirodė aktyvesni: jie naikina herpio, gripo, hepatito fitoncido virusus. Sakoma, kad tie,
kurie valgo  šviežias poniabudes, niekada nesuserga vėžiu. Irinos Filipovos fungoterapijos centro Peterburge
specialistai patvirtina: iš tikrųjų poniabudėse esantys polisacharidai skatina organizme perforino gamybą,
kuris nužudo vėžines ląsteles. Ląstelių membranose jie padaro skylutes ir piktybinės ląstelės žūsta. Tokiu
būdu perforinas neleidžia joms dalintis ir formuoti auglio. Be visų paminėtų savybių poniabudė turi dar vieną,
irgi žinoma nuo senovės – ji puikiai sprendžia vyriškas problemas. Teigiamai veikdama visą harmoninę
sistemą ir sugrąžindama elastingumą kraujagyslėms, poniabudė gali išgydyti prostatos ligas, skatina potenciją
ir bet kokio amžiaus vyrams sugrąžina pasitikėjimą savimi, poniabūdė ne tik grąžina vyrišką jėgą, bet padeda
ją ilgai išlaikyti.
Poniabūdė tinka prie endokrininės sistemos sutrikimų, šlapimtakių sutrikimų, kepenų sutrikimų,
inkstų darbo sutrikimų, cholesterino padidėjimo, cukrinio diabeto 1 ir 2 laipsnio, hipertonijos, podagros,
skrandžio ir žarnyno problemos, virusinės, bakterinės grybelinės infekcijos, onkologiniai susirgimai,
impotencijos, nevaisingumo, polypų, miomų, mastopatijų, adenomų, naikina herpio virusą. Džiovintų grybų
milteliais gydoma negyjančios žaizdos, taip pat odos grybelis. Užklupus mastopatijai, podagrai, radikulitui ar
reumatizmui, poniabudės sultys maišomos su moliu ir dedamos ant skaudamos vietos. Tai vienas iš geriausių
vaistinių preparatų nuo visų navikų, padeda nuo dantų skausmo (tinktūra skalauti ir gerti), nuo reumato
(naudoti įtrinamas), nuo viduriavimo (išgerti arbatini šaukštelį) ir jeigu užgula nosį (įtrinti šnerves) galima
naudoti ligų profilaktikai išgeriant 1 arbatinį šaukštelį per dieną prieš valgį.